Statybinių medžiagų gamintojų drama: išlaukti krizės pabaigos
Kad nekilnojamojo turto sektorius Lietuvoje ir Šiaurės Europoje įklimpo į krizę, statybinių medžiagų gamintojai nesiginčija. Bet ieško sprendimų ir kliaujasi užsakovų nuotaika, kad padėtis nėra tragiška.
Valstybinės duomenų agentūros duomenys rodo, kad cemento gamyba per praėjusius metus sumažėjo beveik penktadaliu (24%). Vienintelė šalies cemento gamintoja „Akmenės cementas“ pakomentuoti padėtį atsisako. Silikatinių plytų ir blokelių gamyba susitraukė kiek daugiau nei trečdaliu (33,4%), gofruotųjų lakštų gamyba sumenko 36,1% ir pan.
Krizė – ne mums
Linas Karžinauskas, aliuminio ir stiklo konstrukcijų, elementinių fasadų projektavimo bei gamybos UAB „KG Constructions Group“ vadovas, neslepia – nekilnojamojo turto (NT) stagnacija jaučiama daugelyje šalių. 2022 m. prasidėjusi Švedijoje, ji nuvilnijo per daugelį šalių, užkabino ir Lietuvą.
„Tai gamintojai jaučia ir mato. Net žiūrint į Vilniaus miestą galima rankos pirštais suskaičiuoti mus dominančių statybų kranus. Bet tai negąsdina – nėra taip, kad statybos būtų sustojusios visose šalyje. Skandinavija didelė, mums reikia nedaug, konkurentų yra mažai. Todėl turime savo pardavimų kelią“, – aiškina pašnekovas.
2023 m. konsoliduoti „KG Constructions Group“ skaičiai rodo 33% pardavimų augimą iki 80 mln. Eur (duomenys išankstiniai, neaudituoti).
Pelningumo rodikliai geresni negu 2022 m. – EBITDA rodiklis, palyginti su 2022 m., didėjo 4 kartus. Tai verslininkas aiškina kainodara.
„2022 m. dėl milžiniškos žaliavų infliacijos sąnaudas, kurias patyrėme įgyvendindami projektus, atspindėjo 2022 m. ir net 2023 m. rezultatas. Bet atsiranda naujų projektų ir juos įgyvendinant medžiagų, tokių kaip aliuminis, stiklas, kitos komplektavimo medžiagos, kainos jau kitokios. O su naujais projektais atsiranda ir nauja kainodara. Todėl manome, kad pelningumas šiemet turėtų būti aukštesnis“, – skaičiuoja L. Karžinauskas.
Linas Karžinauskas, UAB „KG Constructions Group“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nauja produkcija – šiuo metu įmonėje testuojama unikali medžio fasadų sistema – anot jo, didesnės įtakos dar neturi. Šiandien parduoti tokius fasadus netgi Skandinavijoje, kurioje įsitvirtinusi žalioji kryptis, yra sudėtinga dėl palyginti didelės jų kainos.
Nors tvarumo koncepcija prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje buvo labai aktuali, dabar gyvenimas ją kiek stumtelėjo į antrą planą. Apsiribojama kai kuriomis medinėmis detalėmis išorinėje apdailoje ar kai kuriomis medinėmis konstrukcijomis. Bet kad būtų projektuojami tvarūs mediniai pastatai – kol kas tai pavieniai atvejai.
„KG Constructions Group“ vadovas prognozuoja, kad šiemet grupės augimas bus lėtesnis, apyvarta turėtų siekti 85 mln. Eur. Daugiau dėmesio bus skiriama tam, kad pernai paleistoje naujoje gamykloje būtų geriau sureguliuoti procesai, planuojama optimizuoti kai kuriuos padalinius ir grupės įmones, efektyvinti gamybą.
Kuria produktus, ieško nišų
Aleksandras Toropčinas, latviško kapitalo sausųjų statybinių mišinių UAB „Sakret LT“ direktorius, sako, jog laikai tokie, kad tenka peržiūrėti ne tik sąnaudas – tai daroma nuolat, bet ir produktų asortimentą ir pritaikyti jį naujoms reikmėms.
„Kartais atrodo, kad mūsų produkcijos yra ten, kur jos lyg ir neturėtų būti. Bet jos yra. Turiu galvoje, pavyzdžiui, istorinį tinką, rekonstruojant paveldo objektus. Kadangi senovėje cemento nebuvo, gaminame be jo. Arba tinkai, užtikrinantys akustiką, taupantys energiją“, – vardina A. Toropčinas.
„Sakret LT“ produkcijos beveik neeksportuoja, po 2014 m. pardavimai Kaliningrado sričiai buvo nutraukti. O eksporto į Švediją, Suomiją ar Norvegiją kaštai yra atidžiai vertinami, nes transportavimas gana brangus.
„Pernai turėjome branginti produkciją, todėl nors tonomis pardavimai smuko, pinigine išraiška jie sumažėjo nedaug. Bet kartu juk didėjo ir išlaidos. Tiesa, energijos kainos nors ir leidosi žemyn, kilo atlyginimai. Be to, elektra vėl ima brangti“, – teigia direktorius.
Kad silikatinių plytų ir blokų gamybos AB „Silikato“ pardavimai 2023 m. buvo panašūs į 2022 m. rezultatus, kalba ir Mindaugas Sinkevičius, bendrovės valdybos narys. Ir nors rezultatai dar audituojami, jau akivaizdu, kad pelnas bus mažas. 2022 m. bendrovė baigė su 0,4 mln. Eur nuostoliu.
Problema, anot verslininko, ta, kad pasikeitė tiekimo grandinė, nes anksčiau žaliavą – kalkes – „Silikatas“ atsiveždavo iš rytinių šalių. Dabar jos gabenamos daug didesniu atstumu ir kainuoja kur kas brangiau.
Pelningumui įtakos turėjo ir brangusios dujos, kurių gamyboje sunaudojama daug, o pernai dujų kaina buvo aukšta.
„Didžiąją dalį išaugusių savikainos kaštų kompensavome patys, neperkėlėme į galutinę kainą. Tačiau vyko tokia kainų pasiutpolkė, kad ją sunkiai galėjome suvaldyti“, – prisimena M. Sinkevičius.
Nuo prognozės, kada gali pagyvėti statybinių medžiagų pardavimai, jis susilaiko. Ir ragina luktelėti bent iki kovo pabaigos, kai turėtų prasidėti statybų sezonas.
Pardavė įmonę
Arūnas Mažonis, „Arlangos“ įmonių grupės vadovas ir savininkas, pabrėžia, kad, sektoriui stabtelėjus tiek Europoje, tiek Lietuvoje, smarkiai žemyn pavažiavo ir kainos.
„Ypač Skandinavijoje jaučiame didžiulį spaudimą kainai. Bet jeigu nenori sustoti, turi galvoti. Mūsų tikslas yra daryti daugiau, dirbant šia kryptimi ir užpildomas užsakymų krepšelis“, – aiškina A. Mažonis.
Jo nuomone, tie, kas iš geresnių metų yra sukaupę lėšų, šį laikotarpį išgyvens. O kas neturi sukaupto pelno, bus labai sunku.
Šią savaitę viena iš „Arlangos“ grupės įmonių – medinių langų gamybos UAB „Arlanga Wood“ buvo parduota Latvijos medinių langų gamintojai „Arbo Windows“. Tiesa, krizė tam įtakos neturėjo. Visgi, verslininko nuomone, plėstis tokiu metu gali planuoti tik drąsūs žmonės. Veikiausiai, esant sunkiam laikotarpiui, Latvijos verslininkai įžvelgia būsimą naudą ateityje.
„Pardavimo procesas truko gal pusantrų metų, preliminari sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų kovą. Pirkėjai – jauni, energingi, nedvejojantys žmonės. Laikotarpis keitėsi ir jiems siūliau, gal verta sustoti ir persigalvoti, gal ne tas metas. Sakiau, kad suprasiu. Bet tai, manau, Rytų Europos bruožas – jie alkani verslo, veržlūs“, – pirkėjus iš Latvijos apibūdina verslininkas.
Jis primena, kad po 2008 m. krizės buvo smarkus kilimas. Tad jeigu taip atsitiks – „Arbo Windows“ bus laipteliu aukščiau.
Arūnas Mažonis, „Arlanga“ grupės įkūrėjas, ir Janis Lasmanis, „Arbo Windows“ valdybos pirmininkas. Bendrovės nuotr.
Nors žalioji kryptis vis labiau įsitvirtina ir „Arlanga Wood“ yra perspektyvi, A. Mažonis sako pardavęs bendrovę, nes tam atėjo laikas. Be to, jam liko „Arlanga“, „Arlanga alu“ bei „Arlanga PVC“, gaminančios aliuminio ir PVC langus.
Šiuo metu, anot jo, plastikinių langų, kuriuos gamina „Arlanga PVC“, pardavimai Danijoje yra drastiškai kritę. Beje, Danijoje plastikiniai langai sudaro 3,7% visų langų, o populiariausi yra aliuminiai, mediniai, medienos, kaustytos aliuminiu, ir pan. Dar prieš kelerius metus langai su PVC profiliais sudarė 8%. Todėl įmonė šiuo metu aktyviai ieško naujų eksporto rinkų.
UAB „Arlanga alu“, iki šiol dirbusi daugiausia Lietuvos pirkėjams, taip pat orientuojama į eksportą.
- Mažonio vertinimu, žaliavų kainos gamintojams šiuo metu yra palankios – mediena, stiklas yra gerokai atpigę. Per pandemiją brangę plastiko profiliai palaipsniui taip pat pinga, tiesa, nelabai sparčiai. Todėl paradoksas, tačiau šiuo metu plastikinių langų kainos susilygino arba net lenkia medinių langų kainą.
Beje, sausio 30 d. pasikeitė ir UAB „Aliteka“ akcininkas. Bankrutavusią Matuizų kaimo plytinę už 10 mln. Eur įsigijusi Estijos šeimos įmonė „Yaico“ perleido „Aliteką“ kitai savo bendrovei – statybinių medžiagų gamybos ir tiekimo įmonei „Bauroc“. „Bauroc“ valdo dvi akytojo betono gamyklas Estijoje ir Latvijoje bei parduoda savo gaminius Baltijos ir Šiaurės šalyse. Apie prognozes
„KG Constructions Group“ 2024 m. didesnio nekilnojamojo turto sektoriaus augimo nesitikėtų. Iš gaunamų užklausų ar projektų, kuriuose dalyvauja, matyti, kad klientų sprendimai labai atsargūs, kai kurie pradėti projektai atidedami.
„Deja, bet Skandinavijoje ir Lietuvoje vargu ar šiemet padėtis pagerės“, – abejoja L. Karžinauskas.
Jo teigimu, krizės poveikio jie išvengia dėl plačiai diversifikuoto eksporto. Pardavimai 2024 m. Norvegijoje sumažės nuo 47% iki 14%, o į Jungtinę Karalystę išaugs nuo 9 iki 18%, Švediją – nuo 2 iki 24% ir pan.
„Sakret LT“ direktorius tikisi, kad šiemet nekilnojamojo turto sektoriuje prasidės atsigavimas, o planuojami treji rinkimai netaps verslo aplinkos nestabilumu. Galbūt įsibėgės gyvenamųjų namų renovacija.
„Tegul tik bus daugiau pastovumo ir logikos valdančiųjų sprendimuose. Išgyvenome ne vieną krizę, išgyvensime ir šią“,– sau ir kitiems linki įmonės vadovas.
Lietuvoje dalis statybinių medžiagų gamintojų realizuoja produkciją Skandinavijoje, todėl jiems šių šalių ekonominė padėtis yra aktuali.
Rudenį aplankęs ne vieną galutinį produkcijos pirkėją Danijoje A. Mažonis prisimena jų pasakymus, kad padėtis nėra gera, bet, anot jų, „gyventi galima“.
„Juk panašiai gamintojai kalba ir Lietuvoje. Taip, kam nors riebaliuką apmažins, bet juk tai normalu, kad tenka išgyventi ir palikimų, ir nuosmukių“, – apibendrina „Arlangos“ savininkas.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Palyginti su kitų šalių statybos bendrovėmis, Lietuvos statybos įmonės 2023 m. laikėsi geriau: išvengė bankrotų bangos, išlaikė užsakymų apimtį. Visgi dideliu optimizmu VŽ kalbinami vadovai netrykšta.
„Aktualijų sektoriuje netrūksta, tad kaip iki šiol niekada nesitikėjome ramių metų, taip jų nesitikime ir šiemet. Bet esame ramūs, nes žinome, kad prasidėję 2024-ieji bus sėkmingi ir iššūkiams pasiruošę esame“, – aiškina Romas Paliulis, UAB „Gilesta“ vadovas.
„Sakyčiau, kad 2024-ieji bus tokie pat, kaip ir 2023 m.“, – mano Tomas Stukas, AB Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius.
„Manome, kad projektų finansavimo kaštai išliks aukšti, deja, tai dar labiau sumažins vystomų projektų skaičių. Todėl tikėtina, kad statybos apimtis šiemet mažės, o konkurencija – aštrės. Šią situaciją suprantame ir ruošiamės į tai reaguoti“, – prognozuoja Mantas Bagdonavičius, UAB „Veikmės statyba“ bendraturtis ir direktorius.
Būsto segmente fiksuojamas susitraukimas, kurį lėmė pirkėjams nepalankus palūkanų normų kilimas. Visgi statybininkai kalba, kad infrastruktūros projektai, gamyklos, biurų pastatai vis dar statomi ir palaiko sektoriaus būklę.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
