„KG Constructions“ vadovas: į Lietuvos rinką niekuomet nespjovėme

2022.07.22

Aliuminio ir stiklo konstrukcijų bei ventiliuojamų fasadų projektavimo ir gamybos UAB „KG Constructions Group“, jau kone baigusi savo naujosios gamyklos statybas Riešėje, gana sėkmingai siekia šiemet užsibrėžto 70 mln. Eur apyvartos tikslo. Jos vadovas Linas Karžinauskas VŽ sako, kad šiemet penkiskart išaugo ir darbų Lietuvoje dalis, pernai, pavyzdžiui, sudarius vos dešimtadalį. Tačiau, ar tendencija tvari, kol kas sunku pasakyti.

VŽ rašė, kad grupės konsoliduota apyvarta 2021 m. siekė 40,3 mln. Eur ir, lyginant su užpernai, menko 16,5%. „KG Constructions Group“ toliau dirbo pelningai, tačiau jos konsoliduotas grynasis pelnas mažėjo 2,2 karto, iki 1,99 mln. Eur.

Karžinauskas sako, kad siekti šiemetinio plano – 70 mln. Eur dydžio apyvartos – sekasi neblogai. Per pirmąjį pusmetį grupės pardavimo pajamos buvo kone 30 mln. Eur.

„Tai indikuoja neblogas tendencijas. Gal ir norėtųsi pariteto, bet mes taip ir planavome, kad antrasis pusmetis bus stipresnis“, – kalba jis.

Su L. Karžinausku susitinkame beveik baigtoje statyti naujojoje grupės gamykloje Riešėje. Planuojama, kad rudenį čia persikels „KG Constructions Group“ centrinė būstinė ir pradės veikti antra, dvigubai didesnė nei senoji, gamykla.

Grupės vadovas ir akcininkas nė neslepia, kad projektas jam labai svarbus.

„Porą kartų per dieną“, – į klausimą, kaip dažnai atvažiuoja apžiūrėti objekto, atsako jis.

Pagrindiniai lūkesčiai dėl naujojo komplekso susiję ne tik su gamybinių pajėgumų didinimu. L. Karžinauskas pasakoja, jog jame bus gerokai patogesnės darbo sąlygos, kas turėtų padėti išauginti įmonės kaip darbdavės patrauklumą. Taip pat viliamasi pridėtinės vertės ir iš reprezentacinės pusės.

„Šiuo metu atvažiuoja baldai, baigiame įrengti biurą, bandome stakles, linijas. Daug investavome į pastato architektūrą dėl reprezentacijos, tai nėra vien gamybai skirtas objektas. Gamybai skirta pastato dalis atkartoja administracinės dalies architektūrą, ant fasado yra apdailos elementų, daug didelių langų“, – vardija vadovas.

Kas iš to? Estetiškiau, šviesiau ir ne iškart suprasi, kad prie Molėtų plento išdygęs statinys – gamykla.

„Beveik visa administracija persikels iš senosios gamyklos, dalis darbuotojų mielai persikelia, kitus, atvykstančius iš kitos miesto pusės, turbūt reikės paskatinti. Iš viso čia bus 400 darbuotojų – apie po 200 administracijos ir darbininkų“, – skaičiuoja L. Karžinauskas.

Kaip IT sektoriuje

Vienas iš pokyčių, kurį gamyklos darbuotojams atneš naujas pastatas, – nebereikės dirbti dviem pamainomis.

„Išskyrus robotams ir įrenginiams. Skaičiuojame, kad taip turėtų didėti efektyvumas ir motyvacija. Dažnai per darbo pokalbius sulaukiame klausimų, kiek reikės dirbti arba, jeigu kalbame apie montavimą, ar reikės važinėti į užsienio komandiruotes. Ne visi nori dirbti naktimis, važiuoti į komandiruotes“, – pasakoja vadovas.

Pasak jo, patalpose suprojektuotos 8 gamybos surinkimo linijos, darbuosis ir 3 robotai, kurie pjauna, gręžia, frezuoja profilius, kurie tuomet keliauja į surinkimo linijas. Vienas jų – pirmas toks Baltijos šalyse.

„Einame link automatizacijos, atsisakydami kuo daugiau žmonių rankų. Tiesa, surinkimo procese jų atsisakyti neįmanoma. Manau, kad šiandien mūsų gamykla didžiausia ir naujausia Šiaurės Europoje, tokių resursų tikrai nėra kelių tūkstančių kilometrų spinduliu“, – paprašytas apibūdinti gamyklos pajėgumus sektoriaus kontekste aiškina L. Karžinauskas.

„Ypač geros sąlygos bus meistrams, jų patalpos nors ir kitoje vietoje, bet tiek interjeru, tiek įrengimu identiškos biuro darbuotojams. Mūsų grupėje yra labai daug jaunų žmonių, matančių, kad jų draugai, dirbantys miesto centre, gali eiti į įmonės sporto salę ar valgyklą. Mes dirbame ne IT sektoriuje, bet taip pat turime sukurti konkurencingą darbo aplinką“, – apie investicijas į sąlygas darbuotojams aiškina vadovas.

Atgal į Lietuvą

Paprastai didžiąją dalį pajamų grupė generuoja eksporto rinkose. Pavyzdžiui, 2021 m. daugiausia jų nešė Švedija (72%), Danija (15%), kai Lietuvoje – 9%.

Tačiau 2022 m., anot L. Karžinausko, situacija gerokai pasikeitė. Dabar mūsų šalis grupės pajamų struktūroje užima 46%.

„Turime daug didelių užsakymų Vilniuje ir Kaune. Į Lietuvos rinką niekuomet nespjovėme ir mielai dirbtume daugiau. Esu girdėjęs iš kitų lyderių, kad ar rinka maža, ar architektai ne tokie. Mano galva, privalome dirbti Lietuvoje. Vienintelis skirtumas – mastas ir projektų dydis: dažnai net nespėji įsibėgėti ir projektas baigiasi. Kita vertus, dabar Vilniuje jau yra projektų, kurie prilygsta vidutinio dydžio skandinaviškiems projektams“, – kalba jis.

Šiuo metu grupės užsakymų portfelyje – tokie verslo centrai sostinės centre kaip „Artery“, „Flow“, „Teltonikos“ biurų pastatas, daugiabučiai „Skylum“ Viršuliškėse.

„Nauja gamykla mums sukuria erdvės manevrui. Kalbant apie Skandinaviją, mes matuojame, kiek gauname užklausų, ir galiu pasakyti, kad tarp 2021 m. ir 2022 m. nėra jokio skirtumo. Tai ir džiugu, ir neramina, nes kyla klausimas, kada viskas baigsis? Ar bus krizė, ar ne? Ir Lietuvoje mūsų sektorius yra pakilime. Ar po metų bus taip pat? Tikėtina, kad ne, nes yra ženklų, jog mažėja užklausų kiekis ir apimtis. Tai pirma indikacija, kad ateityje bus problemų. Bet vienas kitas projektas bus ir jeigu bus, ko gero, bus mūsų“, – sako L. Karžinauskas.

 

Plačiau: https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2022/07/21/kg-constructions-vadovas-i-lietuvos-rinka-niekuomet-nespjoveme#ixzz7ZecPzOYr